Svečių patirtys

Apie tai, kaip nieko nesitikėti

Dalinuosi pirmuoju ir tikiuosi ne paskutiniu mano tinklaraščio svečio straipsniu. Danielius yra tinklaraštininkas, kaip ir aš. O jo projektas – www.debesyla.lt  kalba panašiomis temomis, tik jo stilius visai kitoks. Man jis įdomus, tikiu, kad ir Jūs atrasite daug įdomaus ir naudingo sau.

Dažnai kartoju žmonėms tokį posakį – paleisk, mėgaukis procesu, reikia paleisti, atsisakyti lūkesčių… Tai štai Danielius manau, čia kalba apie tą patį, tik kitais žodžiais.

Luka de Luna

Nieko nesitikėk ir džiaukis gyvenimu!

Ar kada pastebėjai kiek streso, pykčio ir nusivylimo ateina iš, rodos, mažų dalykų? Aš pastebėjau. Ir tikiu, jog visas tas neigiamas emocijas sukelia būtent viltys.

Pripažink – juk mes kasdien mintyse statome viltis:

  • Kaip dovanas įvertins mylimas žmogus,
  • Kaip mus įvertins egzaminuose (ar darbe),
  • Kiek „patinka“ sulauks nauja nuotrauka feisbuke,
  • Koks turėtų būti rytojaus oras,
  • Ar panašiai ir taip toliau…

         …Tačiau ar dažnai tavo viltys išsipildo?

(Spėju, kad tavo atsakymas trumpas ir susideda iš dviejų raidžių.)

Per savo gyvenimą aš spėjau tai patirti tūkstančius kartų. Kam nors nutikus ne taip, kaip planavau, pykdavau ant aplinkos, savęs ir visko, kas tik papuldavo į akis. Ir tai kartojosi, bei kartojosi…

Žinai tokį jausmą?

„Aha, pažįstamas jausmas… Tačiau kur lenki?“

…Juokingiausia, kad sprendimą į šią savo aklų ir neišsipildančių vilčių problemą radau atsitiktinai. Tai nutiko, kai prieš du metus pradėjau skaityti savo senus, ant popieriaus rašytus, neišsipildžiusius planus.

                         Palauk, nieko nesitikėti!?

Viltis, iš pirmo žvilgsnio, galbūt ir neatrodo blogai. Juk galbūt jei tikėsiesi kažko gero, tai ir gausi? Galbūt suveikus The Secret magijai vien mintimis pritrauksi pinigus, sėkmę ir po žeme slypintį auksą?

Na, matematiškai šnekant – yra tokia tikimybė. Tačiau, kaip mane mokė KTU profesorius Bronislovas Burgis – ar verta dėl nulinės tikimybės prarasti sveiką protą ir pirkti momentinės loterijos bilietus?

Štai dvi priežastys, kodėl dažniausiai viltis verta mesti pro langą… Ir ant viršaus užversti po fortepijoną:

1) Deja tavo viltims nelemta išsipildyti.

Aš nežinau, ką tu darai, darei ir ką darysi; nežinau kaip tu gyveni ir kokie tavo draugų vardai. Bet žinau viena – tavo viltims nelemta išsipildyti. Na, ar tiksliau, nelemta išsipildyti taip, kaip tikiesi.

„Viltis – durnių motina.“

Lietuvių liaudies patarlė

Visgi prisipažink sau – ar tikrai žinai, kas nutiks ateityje? …Ar išvis, kas nors gali tai žinoti, neskaičiuojant nuolat negandas pranašaujančių bobučių?

Prisimink keliones, kurių kadaise nekantraudamas laukei. Ar jos įvyko tiksliai, kaip planavai ir tikėjaisi? Ar tikrai rekomenduotos vietos buvo tokios įdomios?

…Ar bent tose atostogose pailsėjai, kiek norėjai?

Investuotojai beviltiškų vilčių susidarymą ir griūtis patiria kiekvieną dieną. Ir jie iš to užsidirba – kažkas tikisi, kad akcijos kils, kažkas – kad kris. Iš anksto, kas laimės, niekas nežino.

Mūsų aklumą patvirtina ir 2008-tų metų Amsterdamo Universiteto tyrimai: šio eksperimento dalyviams buvo duota nežinomu principu veikianti kintanti akcijų rinka… O dalyviai apie kainų pokyčius dažniausiai spėliodavo arba pagal bandos jausmą, arba „tikiuosi man pasiseks“ principą.

Jie dažniausiai ir neatspėdavo. Nes ateitis yra nenuspėjama, nepaisant, kad gali kartais atrodyti kitaip.

suo

Tai gali nuskambėti žiauriai, bet vargu ar viltis tau duos daug gero.  ::  Autr. Vanessa Kay

2) Nežinia ko tikintis, sau sugadini džiaugsmą patirti.

Tikintis didelio džiaugsmo kelionės gale, tu tik gadini sau vienintelę progą patirti gyvenimą, kol jis dar vyksta. Ar to nepastebėjai?

Labai lengva sugadinti sau filmo seansą iš anksto sužinojus jo pabaigą. Labai lengva keliaujant planuoti, ką veiksi grįžus ir nepamatyti, to kas atsiskleidžia aplinkui. Lengva bendrauti su vaikinu ar mergina ir tikėtis, kad jis ar ji taps tavo gyvenimo meile, tačiau praleisti patį naujos pažinties įdomumą…

Stengiantis sukoordinuoti ateitį pagal tai, ko tikiesi, nepastebi to, kas vyksta aplinkui šią akimirką.

Tai tas pats, kaip nueiti į prabangų restoraną pasigardžiuoti ledais, tačiau, valgant juos, svajoti apie lovą namuose. Taip nepasidžiaugsi nei ledais, nei lova. Kaip koks Buridano asilas tarp dviejų šiaudų krūvų.

…Tu juk nenori tokiu būti, tiesa? 🙂

Kaip išmesti viltis į šiukšlių dėžę
ir pajusti gyvenimo džiaugsmą?

Kai susiduria fantazijos ir skaudi realybė, atsiranda stresas, pyktis ir noras, kad pasaulis būtų kitoks. Pasauliui tavo norai ne itin rūpi. Ir net labai norint bei tikintis fiziškai pasaulio nepakeisi.

„Tai ką tuomet daryti?“

Sprendimas paprastas: įsivaizduok, jog paimi į ranką viską, ko tikiesi iš aplinkinio pasaulio, savęs, artimųjų ir nepažįstamų žmonių…

Ir, giliai atsikvėpęs, išmesk tai į šiukšlių dėžę. Nes taip ir reikia elgtis su bevertėmis šiukšlėmis.

Tiesą sakant, gali šį pratimą padaryti ne tik mintyse. Pavyzdžiui, surašyk ant popieriaus lapo tai, ko tikiesi iš sutuoktinio, egzamino dienos, savo karjeros ar gimtadienio… Ir, surašęs tai, lapą suglamžyk bei išmesk šiukšlių dėžėn.

Galbūt tai tau atrodo kvailai, bet patariu pabandyti asmeniškai. Minties užrašymas ir išmetimas (net jei užrašoma ir išmetama kompiuteryje) padeda jos atsikratyti. Ir tai nėra tik aklas pažadas – tai pastebėta ir 2012-tais metais Madrido Autónoma universteto vykdytuose tyrimuose.

                  …O tuo labiau – dar prieš du metus tai išbandžiau ir aš pats. 😉

Tvarkydamasis savo senus popierius su beverčiais planais nervinausi, kad pusė jų net pusėtinai neišsipildė… Ir spjovęs mečiau tai šiukšlių dėžėn. Po akimirkos, valandos, dienos pradėjau jaustis ramiau ir laimingiau.

Pasaulis aplinkui tave nesiruošia pasikeisti vien jei to pageidausi. Tačiau gali pakeisti savo požiūrį taip, kad pasaulio negandos tau neberūpės.

           „Jei iš aplinkos nieko nesitikėsi – niekada nebūsi apviltas.“

Sylvia Plath, poetė

Tu gali gyventi savo fantazijų pasaulyje ir nervintis, jam kaskart dūžtant… Arba gali nieko nesitikėti, atsipalaiduoti ir būti akimirkoje.

Būti kelionėje, tol, kol esi. Laimingai.

Tavo draugas,
Danielius

www.debesyla.lt


P.S.
 Patiko šis straipsnis? Pasidalink juo su draugais Feisbuke!

 

Share on Facebook63Tweet about this on Twitter0Share on Google+1Email this to someone
Pasidalink su draugais

Jums taip pat gali patikti

9 Komentarai

  • Reply
    Ramunė
    kovo 7, 2016 at 11:40 am

    😀 na…. labai nepilna mintis 🙂 esmė yra paleisti pačią rezultato kontrolę, o ne išvis atsisakyt, nes galbūt „likimas negailestingas“ ir tavo norai niekad neišsipildys 🙂 sakyta ir neišsakyta, todėl kažkas paskaitys ir nuspręs,kad minties galia išvis neegzistuoja, nes niekas niekad neišsipildo 🙂 tai va… nieko gero

    • Reply
      Danielius Goriunovas
      kovo 7, 2016 at 2:40 pm

      Ačiū, Ramune! Tik nesinorėjo labai išsiplėst – čia visą knygą galima parašyti. Ačiū! 😉

  • mm
    Reply
    Luka de Luna
    kovo 7, 2016 at 12:06 pm

    Mano norai pildosi tikrai dažnai ir dar taip tiksliai, su visomis smulkiomis detalėmis, kad kalbėti apie tai, jog tai neveikia, iš mano pusės būtų juokinga, tačiau šiuo atveju, manau autorius tiesiog kalba apie kasdienį buvimą dabartyje ir mėgavimąsi procesu bei tuo kas yra aplink, vietoje to, kad sureikšminti tik tikslą. Norai juk pildosi visgi ne vien dėl noro, o dėl bendro gyvenimo fono, jūsų kasdienių minčių bei būsenų, kurios vyrauja ir apie kurias iš principo nebegalvojame, o jose esame. Tačiau mėgautis tuo kas vyksta aplink irgi yra vienas iš punktų.

  • Reply
    Asta
    kovo 7, 2016 at 12:53 pm

    Straipsnio autoriui siūlau užsukti į Ilzės Butkutės paskyrą FB. Visiškai nesutinku, jog svajonės nesipildo ir verta mesti jas lauk. Dar ir kaip pildosi!
    P. S. Skaitau šį puslapı dėl gerb. Lukos straipsnių, šis gi svečio straipsnis buvo „iškritęs iš bendro konteksto“….

    • Reply
      Danielius Goriunovas
      kovo 7, 2016 at 2:36 pm

      Ačiū, Asta! Tik ar jūs straipsnį ar skaitėte? Nes Ilzė visai apie kitus dalykus kalba, kaip ir jūs teigiate visai ką kitą.

      Svajonių mesti neverta. Viltis – verta.

      Tai mažas tarp „svajoju kada“ ir „žinau, kad bus šiandien taip ir anaip, bet ne kitaip“. Kur pirmas visai teigiama, o antra… Na, perskaitykite vėl straipsnį. 😉

  • Reply
    Dalia
    kovo 7, 2016 at 3:52 pm

    Aš suprantu, kad noras turėtų būti ne tikslas, o kryptis… Ir, visas keliavimo ta kryptimi procesas turėtų džiuginti… Tuomet, nieko išmesti nereikėtų… O lūkesčiai… Jie tikrai skausmingai nesipildo… dažniau pildosi lengvi, džiaugsmingi norai, net ir neatsargiai paleisti…:)
    Šaunuolis, Danieliau, labai taikliai parašėte. Ačiū, Luna, už nuorodą…:)

  • Reply
    Tomas
    balandžio 4, 2016 at 4:23 pm

    Labai vienpusiškai pateikiamas straipsnis… Kadangi esu mėgėjas svajoti, tai nelabai traukė akį šis straipsnis 🙂 bet sutikti galima, kad reikia džiaugtis dabartimi, o svajoti tik turint laisvam laikui nieko neveikiant. Bet aš norėčiau ir paneigti, juk svajonė, tikriausiai ir yra tikslas, jo siekiam, o jei neišsipildo, tada kuriam naujas idėjas. Kaip ten minėjai, jog svajonės -durnių motina, tai tuomet reikia būti realistu, susitaikyti su esančia padėtimi, bet toliau tikėti… Galiu tik vieną dalyką teigti, kad tavo ideologiją galima skelbti tik suaugusiems žmonėms, nes be neišsipildžiusios svajonės mes nepažinsime tikrovės…

  • Palikite komentarą

    Palaukite...

    Labas, džiaugiuosi, kad užsukote į mano tinklaraštį.

    Gaukite visas naujienas ir dar daugiau, tiesiai į savo paštą. Pažadu neįkyrėti.