Cart updating

ParduotuvėsvgJūsų krepšelis šiuo metu yra tuščias.

Kraunama
14 gruodžio, 2015- Sigita

Ar reikia sau kelti tikslus?

Ar reikia žmogui gyvenime kelti tikslus? Šiuo klausimu galima ginčytis ir, manau, visokios nuomonės turi teisę egzistuoti. Mano giliu įsitikinimu, betikslis gyvenimas neturi motyvacijos, o nemotyvuotas ir betikslis gyvenimas neturi nieko bendra su sąmoningumu ar apskritai gyvenimu. Tai tik egzistavimas. Bet kiekvienas gali rinktis, kas jam labiau patinka.

Aš renkuosi tikslingą ir motyvuotą gyvenimą. Jei neturėčiau tikslų, net neturėčiau motyvacijos ryte lipti iš lovos. O kam? Kokia prasmė?

BET, labiau įsigilinus, vieną kitą tikslą, manau, turi kiekvienas, tik mes, žmonės, tiek daug dalykų linkę priimti kaip savaime suprantamus. Tad tenka priminti, jog neturėdami tikslo pavalgyti, ar nueiti į tualetą, neturėsite ir motyvacijos tai daryti, ir… kaip manote? Motulė gamta žinodama apie kai kurių žmonių pasyvumą ir nenuovoką, keletą tikslų įdiegė mums automatiškai, kad nenusižudytume ir neišnyktume. Maitintis, daugintis – tai pamatiniai tikslai, kurių siekdamas žmogus kažką daro.

Manau, visi suprantame, jog norėdami kažką padaryti, pirmiausia turime išsikelti tokį tikslą. Visai kitas klausimas, kam pakanka padaryti tik tai, ką gamta įdiegė automatiškai, o kam norisi ir kažko daugiau?

Be jokios abejonės, man reikia žymiai daugiau. Turiu tikslą tobulėti, keisti gyvenimą į gera, mokytis, keliauti, būti sveika, graži… Svarbiausia – privalau išsikelti sau tokį tikslą, kuris motyvuotų visa tai daryti.

Mąstantiems taip pat, manau, Naujųjų metų slenkstis, kaip ir man yra naujų tikslų ir iššūkių laikas. Siūlau apie tai ir pamąstyti.

Susitarkime, kad tie kas nesiekia didelių tikslų, negauna ir didelių galimybių, dėl to nesulaukia ir didelės sėkmės.

Žinoma, sutiksite skeptikų, kurie sakys, kad tikslo pasiekimas yra tik trumpalaikis malonumas. Bet čia aš ir vėl garsiai prieštarauju. Klaida ta, kad žmonės ieško malonumo rezultatuose, o ne pačiame procese. Laimingiausi yra tie, kurie mėgaujasi pačiu tikslo siekimu labiau nei gautu rezultatu. Ir tai tinka visoms gyvenimo sferoms, net mažiausius darbelius atlikti padeda tik mėgavimasis pačiu darbo procesu, o ne koncentracija į jau pasiektą rezultatą.

Neteisinga galvoti, kad tikslas yra pagrindinė siekiamybė. Tikslas – tai priemonė motyvacijai, o pagrindinė siekiamybė – veiksmas ir pasimėgavimas tuo, ką darai.

Perskaitykite šį sakinį dar kartą, kad gerai suprastumėte, nes tai LABAI svarbu.

Pasiektas rezultatas tikrai labai trumpai džiugina, todėl jis turėtų būti traktuojamas tik kaip riba, kai jau laikas kelti naujus tikslus, o ne kaip didžiausias džiaugsmo ir palaimos šaltinis.

Pasiektas tikslas – tik riba, nuo kurios prasideda nauji tikslai.

O procesas yra didžiausias džiaugsmas ir ne tik dėl to, jog tai – geras iššūkis, bet ir šansas pažinti save, naujai pažvelgti į savo galimybes. Jei turi aukštus tikslus, tai ir jų siekimo procese privalėsi pademonstruoti ir išmintį, ir lankstumą ir kūrybingumą, ir išmonę ir daug įvairių dalykų, kuriuos atrasi savyje esant.

Vadinasi, siekdamas savo tikslų tu pirmiausia atrasi savyje naujas galimybes ir pradėsi save vertinti naujai. Be abejo, tu patirsi ir nesėkmių, o jų bijoti nereikia, nes tik taip gausi naujos patirties, kuri sukurs naują išmintį. Jos dėka, kitų tikslų siekti bus lengviau ir dar įdomiau.

Ar matai, kaip vyksta grandininė reakcija, kiek daug pasekmių gali laukti turint tikslą. Argi tai nėra žiauriai įkvepiantis dalykas?

Tačiau daugelis vis tik nežino, nei ko jie nori, nei ko jie gali norėti („gali” yra raktinis žodis). Dauguma žmonių mano, kad jie kažko norėti tiesiog negali. Tai toks pat absurdas kaip ir posakis, kad viskas tik nuo likimo priklauso. Bet jei jums taip atrodo, tai irgi yra pasirinkimas. JŪSŲ pasirinkimas. Ir ne likimas jums taip sako, čia jūs sau taip sakote. Bet šiandien tokių atvejų neaptarinėsiu, jie sudėtingi, nes tokie įsitikinimai sunkiai keičiami. Tam pirmiausia reikia noro, kitaip tariant – tikslo. Manau, tuo viskas pasakyta. Ratas užsidaro.

Kalbėsiuosi su tais, kurie tiki, kad gali, kurie nori galėti ir nori norėti.

Šiais laikais labai madinga tapo norėti laisvės ir nepriklausomybės. Ta prasme, laisvės nuo ofiso, nuo tėvų, nuo materijos, nuo suvaržymų ir tt. Iš karto nuginkluosiu tokius.

Laisvę ir nepriklausomybę mes jau turime, visi (na neskaičiuojant tų, kurie uždaryti, nors ir tai yra jų laisvo pasirinkimo tapti nusikaltėliais pasekmė).

Vienintelė laisvė, kurios jums reikia ir kurią jau turite, yra laisvė pasirinkti. Jūs visi galite pasirinkti, ką tik norite. Tačiau vėliau jūs tapsite supančioti to pasirinkimo. Paradoksalu, bet laisvai pasirinkę tikslą, jūs būsite nebe laisvi, o tapsite priklausomi nuo to tikslo ir nuo savo noro bei ryžto jo siekti.

Taigi, laisvė nėra ir negali būti tikslu, nes ji ir taip yra.

Kitas labai populiarus tikslas yra turėti daug pinigų. Tačiau patys pinigai nėra tai, ko jums reikia, juk tai – tik priemonė, kurios dėka jūs kažką nusipirksite. Būtent tai, ką už tuos pinigus ruošiatės įsigyti ir yra tikslas. Žinoma, yra retų pavyzdžių, kai žmogus nori turėti pinigų, kad galėtų ant jų miegoti. Bet tikrai dažniau norima už juos nusipirkti prabangią lovą, namą, automobilį ar tiesiog pakeliauti. O tai jau yra tikslai. Patys pinigai yra tik priemonė tiems tikslams pasiekti. Todėl nepatartina tikslu laikyti priemonės, kuria jo sieksite. Visada išsigryninkite tikrąjį tikslą.

Ne mažiau svarbus dalykas – niekas neprivalo pasirinkti tik vieną tikslą ir jo vienintelio siekti. Vėlgi, jūs laisvi savo tikslus didinti, koreguoti, susipykti su jais, vės susidraugauti. Jūs galite jų turėti daug ir pačių įvairiausių. Iki pat gyvenimo pabaigos jūs galite kelti tikslus ir juos vykdyti. Nėra jokių ribų. Štai kokia laisvė. Juk nuostabu!

Tik nemeskite viduryje proceso! Tada čia visai ne tikslas, jei dėl vienos kitos iškilusios kliūties mėtysite ir kursite naujus, o jiems stringant vėl sustosite pusiaukelėje.

Tikras karys yra tas, kuris suklupęs atsistoja ir eina toliau, tik jau atidžiau žiūrėdamas po kojomis. Ir eina tol, kol nueina ten, kur ėjo.

Visad žinokite, kad jūs – tikras karys ir jums nebaisu nei suklupti, nei būti sužeistam, juk tai tik smulkmenos palyginus su tuo, kas jūsų laukia priešakyje.

Privalau užsiminti ir apie “didžiojo tikslo” kompleksą.

Paskutiniu metu kai kurie prisiskaitę įvairios literatūros nusprendžia, kad reikia susirasti kažkokį vieną didelį viso gyvenimo tikslą ir metų metais graužiasi, kad niekaip tokio negali sugalvoti. Ne, čia aš nekalbu apie tuos, kurie iš principo mėgsta graužtis. Tai apie žmones, kurie ieško tikslų ne sau, o kažkam, kažkokiam didžiajam tikslui.

Taigi.

1. Nusiraminkite.

Atsipalaiduokite, nes grauždamiesi ir pergyvendami: “aš to dar nebandžiau, o jeigu nepavyks, o kaip aš tai padarysiu”, jūs tik gaištate brangų laiką. Nunulinkite viską. Geriausia tai padaryti garsiai ir skaniai pasijuokiant iš savęs ir savo baimių bei nepasitikėjimo. Koks skirtumas, na negi jūs bijote nukristi? Tai ar nemokate atsistoti? Kokios problemos? Juk kritimas tai irgi skrydis, jeigu ką.

2. Išsirinkite tikslą ir judėkite į priekį.

Išsirinkite, o ne ieškokite. Tai lengva.

Vėliau pabandysiu pateikti patarimų, bet iš pradžių susivokite, ar jums to reikia?

Tai ar jums to reikia? Kokius tikslus keliate kitiems metams? Pasidalinkite, o gal savo idėjomis užkrėsite ir kitus.

——————————————————————————-
————————
Jeigu jūsų tikslas – turėti sveiką ir gražią odą, aplankykite mano internetinę kosmetikos parduotuvę.

Kraunama
svg
  • 01

    Ar reikia sau kelti tikslus?

Greita navigacija