Patirčių dirbtuvės

Bijoti yra normalu

Daug kas Jums sako, nieko nebijok, daryk,  ženk į priekį ir viskas bus ok. Norėčiau aš pasižiūrėti į žmogų kuris nieko nebijo. Manau jo jau nėra gyvųjų tarpe, nes kiek žinau baimė mums yra duota tam, kad mus apsaugoti.

Tie, kas kažką daro savo gyvenime, kažką keičia ar įgyvendina, nori nenori susiduria su baimėmis ir abejonėmis, ir tai normalu. Baimių neišvengsi, tačiau kiekvieno asmeninis sąmoningas pasirinkimas bijoti ar ne, pasiduoti jai ar kontroliuoti.

Juolab, kad kiekvienas žmogus vienoj vietoj gali būti be proto drąsus, o kitoj bijoti kokios nors išvis nesąmonės. Su savo pasąmone nėra taip jau lengva kovoti. Pats sau negali liepti nebebijoti, taip pat kaip liepti nebevalgyti ar nebegerti. Baimė tai pasekmė mūsų gyvenimo patirčių, o jos rūšys tai mūsų aplinkos ir formavimosi šioje aplinkoje faktorių poveikio pasekmės.

Jei žmogus augino baimes savyje 20-30 metų, jis jau seniai net nebeskiria jų nuo normalių jausmų. Kaip galėtų jis staiga imti ir nebebijoti?

Netikėkite tais, kas sako, jog baimės atsikratyti lengva. Tai netiesa. Visų pirma ji nėra viena, baimės rūšių yra labai daug. Jei tu nebijai šokti su parašiutu tai dar nereiškia, kad tu nebijai tamsos. Jau nekalbant apie fobijas.

Baimės atsikratyti sunku, kaip ir visų kitų psichologinių dalykų. Tačiau aš pabandžiau eiti kitu keliu.

Turiu daugybę baimių, nors seniau maniau, kad esu drąsi ir žinau jog kitiems tokia atrodau. Tačiau bijau tokių kvailų dalykų, kad net pyktis ima ant savęs. Juolab, kad aiškiai suprantu, kad visa tai yra tiesiog sociumo įdiegtos, tokios jau banalios ir niekuo nepagrįstos baimės, kad net gėda kam pasakyti.

Turiu tokių senų pažįstamų, kurie turėjo reikalų su sunkiomis priklausomybėmis ir kurie gydėsi bei “išsigydė”. Tada vieno pasiklausiau – kaip tu sugebėjai, juk buvai jau visai palaidotas? –  jis atsakė labai labai paprastai: aš neišsigydžiau, tai neišgydoma, aš tiesiog išmokau su tuo gyventi.

Taigi, jie tiesiog pripažįsta ir išmoksta gyventi turėdami ligą, bei ją kontroliuodami. Panašiai kaip diabetikas, jis juk neišgyja, tačiau išmoksta su tuo gyventi.

Tuomet ir kilo man ta mintis, jog visgi matyt mano smegenims būtų tikriausiai lengviau priimti, pripažinti, žinoti kaip kada kodėl pasireiškia ir jau iš anksto išmokti sugebėti užkirsti kelią pasekmėms. Jei tu žinai kokie simptomai, kada jau reikia sureaguoti, kokių imtis priemonių, tu esi apsiginklavęs ir gali kontroliuoti pasekmes.

Mano visos bėdos visada kilo dėl baimės. Nusprendžiau išmokti su ja gyventi, susidraugauti ir susitarti dėl abiems pusėms priimtinų sąlygų bendradarbiaujant.

Negaliu pasakyti, kad tai paprasta, tačiau tai kažkaip po mažą žingsnelį, daug stebint save, analizuojant ir spėjant užkirsti kelią priepuoliui, visgi pasiteisina.

Tačiau pirmasis ir pats svarbiausias dalykas, tai būti 100% sąžiningu su pačiu savimi. Norint pradėti kažką keisti ar tobulinti, pirmiausia reikia labai aiškiai tai įvardinti. Būti atviru su savimi nėra lengva, mes tiek pripratę sau meluoti, jog net patys to nebe pastebim. Todėl norint kažko imtis teks padaryti tai: RĖŽTI SAU Į AKIS VISĄ VISĄ TIESĄ APIE SAVE, TOKĮ, KOKS IŠ TIESŲ ESI.

Taigi pirmas ir pats svarbiausias žingsnis – tiesos paieškos.

Po truputį, atsargiai, atrandam savo baimes, kurios trukdo gyventi. Apibūdiname jas, apžiūrime iš visų pusių. Pamąstome ties kiekviena, iš kur gi ji kilo, kiek ji yra reali, kaip ji prasideda, kas iššaukia ją. Viską rašome į savo slaptą dienoraštį, kuriame fiksuojame ir analizuojame viską, kas susiję su baimėmis. Prisiminkite, gal kažką iš tolimos vaikystės, gal kažkada išgirdote, kad taip reikia, o gal mama to bijojo ir jums persidavė.

Turime pripažinti sau, kad turime tas ar anas, kvailas ar tikras baimes, jausmus kurie jas sukelia ir turime priimti save tokius, su visais tais dalykais, nes tai nėra nei blogai nei gerai, tai yra ir tiek, kaip koja ar ranka:) Priimkite viską ką turite ir reaguokite į tai visiškai ramiai. Tai pradžios ir atspirties taškas. Mes visi turime jausmus, emocijas ir baimes ir visa tai yra mūsų patirtis, savo patirtį mes galime pakeisti ir viskas yra normalu.

Atsiminkite, pripažindami, įvardindami ir priimdami savo baimes, mes jas ištraukiame iš savo pasąmonės ir jos nustoja formuoti mūsų ateitį mums patiems to nežinant. Mes tokiu būdu jau paimame vairą į savo rankas. Mūsų reikalas išmokti į tai reaguoti ramiai ir lengvai, kaip į tai kas yra ir tiek. Jei kol kas negalite reaguoti ramiai, turite mintyse vis pasakyti tokią frazę: noriu reaguoti į tai ramiai, be neigiamų emocijų, bet kol kas nesigauna”

Viskas yra nepaprasta, viskas sudėtinga, visi jūsų negatyvūs jausmai, emocijos, tokie kaip pyktis, pavydas, įžeidumas ir panašūs, tai jūsų baimės vaikai, ji gimdo juos, o jūs manote, kad tai tiesiog toks jūsų charakteris ir nieko nepadarysi.

Padarysi, bet tik pripažinęs, kad esi užvaldytas ir kad tu nesi toks koks norėtum būti, tačiau gali būti koks tik nori.

Nebandyk kovoti su baime, ji už tave stipresnis karys, tačiau priimk ją ir apsigyvenkite kaimyniškai, tarkitės, diskutuokite, ieškokite išeities, o dviese juk visada lengviau rasti ją, tą išeitį iš užburto rato, kurį beje patys mes sau ir užsiburiame.

Ne veltui sakoma, kad baimės akys didelės. Taip, tai pati didžiausia bėda, kad viskas yra nenatūraliai padidinama, kai tik mūsų sąmonę užvaldo baimė. Tačiau jei jūs jau esate tam pasiruošęs, žinote, kad taip bus, žinote, kad taip jau būna, bet tai nėra tikra, tai tik mažas baikštus vaiduoklis, kuris tupi jums ant peties, tuomet viskas stoja į vietas.

Drąsa tai, manau, nėra baimių neturėjimas, tai sugebėjimas sąmoningai jas kontroliuoti ir neleisti joms kontroliuoti jūsų gyvenimo.

Ateities baimės sėkmingiausiai suvaldomos, šiandienos darbais ir šiandieninių problemų sprendimu. Jei jūs nusprendėte kur einate ir ką darote, tai eikite ir darykite, o problemas spręskite tik tuomet, jei jos atsiranda, ir neleiskite savo smegenims kurti to ko nėra ir greičiausiai net nebus, todėl, kad tik jūs atsakingas už savo smegenų veiksmus, kaip ir už savo pačių veiksmus bei sprendimus.

——————————————————————————-
————————– Aplankykite mano internetinę parduotuvę>
Alavijo kosmetika – tai kosmetika, kur visuose produktuose pagrindinis ingredientas – alavijai užauginti Kanarų salose. Be jų kosmetikoje naudojamos ir kitos natūralios veikliosios medžiagos. 80% produktų skirta brandesnėms moterims.aloe-vera-internetu

Share on Facebook99Tweet about this on Twitter0Share on Google+0Email this to someone
Pasidalink su draugais

Jums taip pat gali patikti

Nėra komentarų

Palikite komentarą

Palaukite...

Labas, džiaugiuosi, kad užsukote į mano tinklaraštį.

Gaukite visas naujienas ir dar daugiau, tiesiai į savo paštą. Pažadu neįkyrėti.