Patirčių dirbtuvės

Kaip valdyti savo vidines būsenas

Visas reikalas yra tame, kad kūnas tiesiog pripranta ir prisitaiko. Paprasčiausiai pripranta patirti vienokias ar kitokias emocijas. Pripranta vibruoti žemų dažnių jausmuose, ar tai būtų nervinimasis, jaudinimasis, chroniškas stresas arba apatija, melancholija.

Mes neįvertiname savo proto, kaip instrumento, galios ir savo sielos didybės, kaip dieviškosios dalelės. Tačiau tuo pačiu aiškiai pervertiname savo sugebėjimą klausytis savo kūno kalbos.

Štai klasikiniai pavyzdžiai:

  •  – mano kūnas pats geriau žino, ko jam reikia.

Kūnas valdomas instinktų (gyvuliškame lygmenyje) ir įpročių (civilizacijos lygmenyje). Ir kuo giliau į mus įauga progresas, tuo mažiau mes galime girdėti gamtos balsą, o ypač tuo momentu. (ir nemanykite, kad progreso ir civilizacijos pasekmės jūsų neužgožė, manau niekas net gerai nebežino kaip skamba tas gamtos balsas)

Ir štai viso to pasekmės:

Mano kūnas nori rūkyti;

Mano kūnas nori išgerti (alkoholio);

Mano kūnas nori saldaus po sūraus (ir kur gamtoje tai matyta?);

Mano kūnas nori kūprintis;

Mano kūnas nori gulėti ant sofos ir žiūrėti TV arba į kompiuterį ištisas dienas;

O žinote, kai žmogus išvažiuoja gyventi į tropikus, staiga jis sužino, kad:

Mano kūnas labai nori grikių;

Mano kūnas labai nori silkės;

Mano kūnas labai nori cepelinų ir grietinės;

Mano kūnas labai nori šaltibarščių ir baltos mišrainės.

Prie viso to, visi, kas skrenda ta kryptimi, terorizuojami, kad atvežtų kuo didesnį įpakavimą silkės, grietinės, kefyro. Taip pat čia staiga randi, kad jau yra atidaryta keletas parduotuvių, kur galima viso to nusipirkti už 10 kartų didesnę kainą, kad tik kūnas galėtų patenkinti savo (gamtinius?) poreikius, tose, taip vadinamose, šviežių vaisių, daržovių, šviežios žuvies ir kitų gamtos gėrybių sąlygose. Banalūs civilizacijos daigai, įpročių pavidalu visgi ima viršų. Dar ir kaip ima.

Tai va – įprotis gali būti labai gera tarnaite, arba labai prasta šeimininke

Taip, bet kalba apskritai tai eina ne apie maistą, o apie tai, kad “kūnas žino ko nori”. Deja, jis tiesiog priklausomas nuo įpročių.

O žino tai protas, kuris beje nėra kūnas. Kūnas lengvai įpranta prie vienokio ar kitokio maitinimosi būdo, kalbant ne tik apie maistą, bet ir apie mintis bei emocijas.

Jeigu ilgą laiką kūprinsiesi, tapsi susikūprinusiu. Jeigu ilgą laiką būsi apatiškas, tapsi bejėgis. Jei ilgesnį laiką, užteks ir mėnesio, galvosi apie blogus dalykus, blogos mintys ims dominuoti kaip pamatinis mąstymo būdas. Ir tai bus nei daugiau nei mažiau, kaip tiesiog įprotis.

Šiuo klausimu yra dvi naujienos, viena gera kita bloga.

Pradėsiu nuo prastosios.

Įprotis – stiprus reikalas. Ir jei nieko su juo nedarysi, jis taip įsišaknys, kad pradės reikalauti vis daugiau dėmesio. Tikėtis, kad praeis savaime – mažų mažiausiai naivu. Tokie laikai, kai vyksta masinis ir globalus zombizmas, arba gyvenimas miegant. Kol nesame sąmoningi ir gyvename autopiloto rėžime, tai tas tikrai nėra įmanoma.

Tačiau yra ir geroji naujiena, kuri tebūnie užgožia savo gerumu, visą iki šiol parašytą negatyvą.

Įprotį galima pakeisti. Perrašyti programą.

Ir manau jau vien šito fakto užtenka, kad galėtume gerokai pasidžiaugti.

Savo įpročius galima susikurti iš naujo.

Tam, kad sukurti naują įprotį, reikalingi trys komponentai: sąmoningumas, ketinimas ir veiksmas.

T.y. pradžioje jūs įsisąmoninate, kad esate zombis, kuris užstrigo vienokio ar kitokio elgesio būsenoje (ir turite tai suvokti ilgą laiką)

Tada apsiginkluojate ketinimu save perprogramuoti, toje vietoje, kur pastrigote. Taip, tikru, rimtu ketinimu. Be rimto ketinimo nieko nebus. Kol neatsistoja kapitonas už vairo, veikia tik autopilotas.

Na ir tada imate veikti kitaip, pagal naują planą.

Taip atrodo apibendrinta schema. Bet straipsnis apie tai, kaip kurti savo patirtis būsenomis.

Mūsų dominuojančios būsenos taip pat kažkuria prasme yra įpročiai. Tad jeigu jums, kažkur viduje yra lengva ir džiugu – jūsų gera plastika ir jums greičiausiai pakaks pašlifuoti savo paviršutines emocijas. Tačiau, jeigu jūs lengvai sudirgstate, pastoviai kituose matote trūkumus, jaučiate jėgų ir nuotaikos stygių, bei visa kita iš šitos serijos – tai patariu susimąstyti.

Ir apskritai, su tomis būsenomis, ne taip jau viskas paprasta, kaip pvz. su veiksmais. Rūkai? Nustok. Su būsenomis tas pats. Liūdi? Nustok. Tačiau praktikoje, tuo sunku patikėti. Mes per daug jau giliai įtikėję, kad emocijos, tai išorinių veiksnių padariniai. Ir kas mums, kad mokslo jau įrodyta ir pateikta gatavų faktų:

Jei žmogus ima šypsotis (net be jokios priežasties) jo smegenys gauna džiaugsmo ir žvalumo signalą, nuotaika ir bendra savijauta automatiškai pagerėja.

Na bet mes sau ir toliau manome, kad džiaugsmui reikalinga priežastis, o šypsena be priežasties ligos arba amerikiečio požymis. O tam, kad būti žvaliais, energingais mums reikia nuvažiuoti į pasaulio kraštą, gauti dozę brangių stebuklingų medžiagų ir kartoti procedūrą bent kartą per metus.

Žodžiu mes pasiruošę patikėti bet kuo, tik ne paprastu dalyku:

Mes galime patys išsišaukti bet kokias būsenas. Patys ir tada, kada norime.

Ir nežinau, ar esate girdėję, tačiau pasaulyje yra tokių žmonių, kurie net nieko neturėdami ir gyvendami labai daug blogiau už jus, sau ramiai šypsosi ir džiaugiasi, nes jiems nepatinka būti surūgusiais. Ir tikrai, ne vien tik Grafas Miunchauzenas sugeba ištraukti save už kasos iš pelkės. Yra žmonių, kuriems visai nereikia leidimo šypsotis ar ypatingos progos ir brangių procedūrų, kad jaustis žvaliais ir energingais.

Tai kaip gi valdyti tas savo būsenas. Esu jau rašiusi apie tai vienaip ar kitaip, bet nenustosiu to kartoti, nes, na nenori niekas tuo tikėti. Bet aš taip gyvenu, todėl man nėra ko čia nustoti įtikinėjus ir jus.

Taigi dabar esminiai dalykai:

  • Fiziologinis metodas.

Tai tas pats “šypsenos metodas”: iš pradžių nusišypsai, tada tampa geriau. Jei jums reikia greitai pasijusti energingais ir žvaliais, sąmoningai pakeiskite laikyseną: ištieskite nugarą, atmeskite pečius, nusišypsokite, žybtelėkite akimis. Jei nemokate žybsėti akimis, tebūnie jums užduotis savaitgaliui: išmokite.

Aš mėgstu pašokti, kada reikia nuimti įtampą ir sužibėti, keletą minučių tiesiog pasimaivau prieš veidrodį, kaip maža mergaitė, su plaukų šepečiu vietoje mikrofono. Nuotaika pakyla, o kūnas atsipalaiduoja. Fiziologinis metodas, pašokinėji, pasimaivai, pašoki, pakvailioji – labai geras, nes užtenka 5 minučių ir jūs pasiruošęs pasirodymui publikoje. Tai nuima jaudulį ir pakelia nuotaiką. O gera nuotaika suteikia pasitikėjimo savimi. Kūnas atsigauna, duoda smegenims linksmo judėjimo signalą ir akys sužiba.

Dar vienas geras slaptas metodas, įžnybti sau į mažąjį dešinės rankos pirštą. Tai kaip raudono mygtuko paspaudimas kai labai jaudiniesi ir reikia staiga kažkokio impulso, kad apsiraminti.

Visos tokios mažos gudrybės veikia geriau, nei gali pasirodyti tiems kurie dar nepabandė, bet jau kritikuoja. Tačiau aišku, tam, kad patikėti reikia pabandyti ir surasti savo geriausiai veikiantį mygtuką.

Jeigu darbe jus visi įpratę matyti nusiminusį, nepatenkintą, pradėkite ateiti į darbą pabrėžtinai išsitiesę, aukštai iškelta galva, su šypsena ir atsakymu,: “ o, viskas nuostabu, puikiai” į klausimus, kaip sekasi.

Jei būsite labai užsispyręs ir nenustosite to daryti mėnesį, žmonės prie tokio jūsų elgesio pripras, o po metų jau stosis į eilę, prašydami patarimo, kaip galėtų tapti tokiais sėkmingais. Tačiau pirmą mėnesį jie galvos, kad jums kažkas negerai. Taip tikrai bus.

Todėl, labai suprantama, kodėl visgi daugumai paprasčiau vaikščioti kaip visi kiti zombiai, nes tikrai tada niekam neužkliūsite, kaip ir niekam nepatiksite.

  • Mentalinis (protinis) metodas.

Šio metodo pagrindas – tai jūsų pasisekimai. Visi praeities pasisekimai, už kurių galite laikytis. Tai manau gerai žino prekybos agentai. Pats baisiausias dalykas – pirmasis sandėris. Kojos, rankos  dreba, balsas stringa. Vėliau antras ir trečias pardavimas ir štai jau darosi vis lengviau ir paprasčiau. O vėliau, jau nusiteikiate kiekvienam susitikimui ar skambučiui, stipriai laikydamiesi įsikibę pozityvaus ankstesnių pardavimų nusiteikimo. Atsimenate, tą vidinį jausmą, kada jums pasisekė. Tą pasididžiavimą ir pasitikėjimą savimi – taip, pas mane perka, aš geras pardavėjas. Prisimenate, įjungiate tą jausmą ir einate su juo į sekančius susitikimus. Tokią jūsų būseną nuskaito aplinkiniai, jūsų pasitikėjimas eina priekyje jūsų. Ir žinoma vėl, jeigu nenuleisite rankų ir tęsite transliuoti tą : man sekasi, aš sėkmingas”, (net ir tais momentais, kai nepasiseka), tai greitu laiku būsena pradės dirbti už jus, įsirašys į jūsų aurą. Taip ir tampama sėkmingais pardavėjais ir ne tik pardavėjais žinoma. Tai bendras būdas visoms gyvenimo sferoms.

Tas kas skaitė atidžiai, matyt nori paklausti: o kaip gi padaryti tą pirmą pardavimą, kai nėra jokių praeities sėkmių į kurias galima būtų atsiremti?

Gelžbetoninio tvirtumo ketinimas tai padaryti, pamenate tokį? Tvirtas apsisprendimas, kad reikia padaryti, nežiūrint į nieką. Galutiniame variante, visi išgyvena ir po pirmojo, ir po šimtojo pardavimo.

Aišku, galima numoti ranka, nes baisu ir išvis nieko nedaryti, čia irgi toks, kažkoks variantas, kurį, beje renkasi didžioji dauguma.

 Gyvenime viskas yra įmanoma ir dažniausia tai yra gerokai lengviau nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Tačiau tai sužino tik tie, kurie pabando ir padaro.

Idealiam poveikiui reikia naudoti abu metodus vienu metu. Pradžiai bandykite kaitalioti būsenas, paprastiems asmeniniams reikalams ir situacijoms. O jau pasitreniravus, galima užsiimti ir savo dominuojančiomis pamatinėmis būsenomis. Tai juvelyrinis darbas, bet tikrai vertas pastangų. Kokia muzika groja jūsų viduje? Koks pagrindinis motyvas?

Jei bent 51% jūsų vidinės būsenos pradės persverinėti į džiaugsmo pusę, jis pradės daugintis pats. Pradės auginti palūkanas. Mes kuriam savo gyvenimus būsenomis, prisimenate? Būsenos tampa mūsų kasdieniais įpročiais ir transliuojasi į pasaulį pasąmonės lygmenyje. Ir viskas ko reikia, kad automatizuoti šį procesą – pradėti jaustis gerai, jaustis laimingais, džiaugtis gyvenimu bent truputėlį daugiau nei jaustis liūdnais ir nelaimingais. Bent  keletu procentų daugiau ir tai pradės veikti.

Kaip su akcijomis, pas ką 51%, tas ir bosas.

Ir tikrai nebūtina iškarto tapti 100% laimingu ir džiaugsmingu. Tam, kad kažkada uždirbti milijoną, pradžiai reikia uždirbti pirmąjį tūkstantį. Taip ir čia, džiaugsmą reikia padaryti dominuojančia emocija, o paskui jau pridėjinėti prieauglį.

Jei šiandien lengvumas bent kažkiek persvėrė, tai ateityje lavina gėrio tiesiog neišviangamai ateis.

Tai ką mes jaučiame, tą ir sukuriame aplink save. Stabilus ir ramus vidinis džiaugsmas, o ne reti ir staigūs šuoliai ir tik per tam skirtas šventes, pradės pats save džiuginti. Čia kaip su tais turtuoliais ir vargšais: turtuoliai turtėja, vargšai dar labiau skursta. Pinigai traukia pinigus, nelaimės traukia nelaimes.

Dėl to aš nenustoju ir nenustosiu sakyti, kad reikia mokytis džiaugtis smulkmenomis, nes tai ir yra tas 1% iš 51%, kuris ir apsprendžia, kuria kryptimi eisite, aukštyn ar žemyn.

Pastatydamas save į situaciją – “nusišypsosiu tik kai bus tam priežastis, pasidžiaugsiu, tik jei man įrodysite” –  žmogus pats leidžia negatyviai minčių mašinai pagimdyti įpročius, kurie galutiniam rezultate padarys jį silpnu.

Ir čia tikrai negali būti kalbos apie saviapgaulę. Tai apie tai, kad visi keturi elementai, turi veikti išvien ir sąmoningai jais naudodamasis žmogus kuria savo gyvemimą pats.

Taip pat skaitykite apie panšius dalykus čia

——————————————————————————-
————————– Aplankykite mano internetinę parduotuvę>
Alavijo kosmetika – tai kosmetika, kur visuose produktuose pagrindinis ingredientas – alavijai užauginti Kanarų salose. Be jų kosmetikoje naudojamos ir kitos natūralios veikliosios medžiagos. 80% produktų skirta brandesnėms moterims.
aloe-vera-internetu

Share on Facebook179Tweet about this on Twitter0Share on Google+0Email this to someone
Pasidalink su draugais

Jums taip pat gali patikti

2 Komentarai

  • Reply
    Tomas
    vasario 27, 2016 at 4:20 pm

    Sveika, labai prasmingas ir nuteikiantis pozityviai straipsnis 🙂
    Pataisykite vieną žodį “yrodysite”

  • Reply
    Jurij
    sausio 5, 2017 at 3:09 am

    Sveiki labai didelis Ačiū už šį nuostabu straipsnį. Prisiminiau praeitį ir galiu pasakyti ištiesu viskas taip ir buvo-kaip šypsodavaus, bendradarbiai nesuprasdavo ir kas kart klausdavo kodėl aš šypsausi, bet aš net pats nesuvokdavau visu šiu dalyku tiesiog patiko, ir tikrai kaip jus rašote jaučiausi-energingas, maziau pavarges. Taigi pabandykite visi šį paprasta, bet tikrai efektivu metoda.

  • Palikite komentarą

    Palaukite...

    Labas, džiaugiuosi, kad užsukote į mano tinklaraštį.

    Gaukite visas naujienas ir dar daugiau, tiesiai į savo paštą. Pažadu neįkyrėti.