Patirčių dirbtuvės

Kaip valdyti savo vidines būsenas

Kūnas stebėtinai sugeba priprasti ir prisitaikyti. Paprasčiausiai pripranta patirti vienokias ar kitokias emocijas. Pripranta vibruoti žemų dažnių jausmuose, ar tai būtų nervinimasis, jaudinimasis, chroniškas stresas arba apatija, melancholija.

Mes neįvertiname savo proto, kaip instrumento, galios ir savo sielos, kaip dieviškosios dalelės, didybės. Tačiau tuo pat metu aiškiai pervertiname savo sugebėjimą klausytis savo kūno kalbos.

Klasikiniai pavyzdžiai:

  •  mano kūnas pats geriau žino, ko jam reikia.

Kūnas valdomas instinktų (gyvuliškame lygmenyje) ir įpročių (civilizacijos lygmenyje). Ir kuo giliau į mus įauga progresas, tuo mažiau mes galime girdėti gamtos balsą, o ypač tuo momentu (tik nemanykite, kad progreso ir civilizacijos pasekmės jūsų neužgožė, manau, niekas jau gerai nebežino, kaip skamba tas gamtos balsas).

Ir štai viso to pasekmės:

Mano kūnas nori rūkyti;

Mano kūnas nori išgerti (alkoholio);

Mano kūnas nori saldaus po sūraus (ir kur gamtoje tai matyta?);

Mano kūnas nori kūprintis;

Mano kūnas nori gulėti ant sofos ir žiūrėti TV arba į kompiuterį ištisas dienas;

 

O žinote, kai žmogus išvažiuoja gyventi į tropikus, staiga jis sužino, kad:

Mano kūnas labai nori grikių;

Mano kūnas labai nori silkės;

Mano kūnas labai nori cepelinų ir grietinės;

Mano kūnas labai nori šaltibarščių ir baltos mišrainės.

O tada visi, skrendantys ta kryptimi, terorizuojami, kad atvežtų kuo didesnę pakuotę silkės, grietinės, kefyro. Arba čia netikėtai atrandi keletą parduotuvių, kur galima viso to nusipirkti už 10 kartų didesnę kainą, kad tik kūnas galėtų patenkinti savo (gamtinius?) poreikius, šiose, taip vadinamose, šviežių vaisių, daržovių, šviežios žuvies ir kitų gamtos gėrybių sąlygose. Banalūs civilizacijos daigai, įpročių pavidalu visgi ima viršų. Dar ir kaip ima.

 Įprotis gali būti labai gera tarnaite arba labai prasta šeimininke.

Apskritai kalbu ne apie maistą, o apie tai, kad “kūnas žino, ko nori”. Deja, jis tiesiog priklausomas nuo įpročių.

O žino tai protas, kuris beje nėra kūnas. Kūnas lengvai įpranta prie vienokio ar kitokio maitinimosi būdo, kalbant ne tik apie maistą, bet ir apie mintis bei emocijas.

Jeigu ilgą laiką kūprinsiesi, tapsi susikūprinusiu. Jeigu ilgą laiką būsi apatiškas, tapsi bejėgis. Jei ilgesnį laiką, užteks ir mėnesio, galvosi apie blogus dalykus, blogos mintys ims dominuoti kaip pamatinis mąstymo būdas. Ir tai taps ne kuo kitu, o tiesiog įpročiu.

Šiuo klausimu yra dvi naujienos: viena gera, kita bloga.

Pradėsiu nuo prastosios.

Įprotis – stiprus veiksnys. Ir nieko nedarant, jis gali taip įsišaknyti, kad pradės reikalauti vis daugiau energijos. Tikėtis, kad praeis savaime – mažų mažiausiai naivu. Dabar juk tokie laikai, kai vyksta masinis ir globalus zombizmas arba gyvenimas miegant. Kol nesame sąmoningi ir gyvename autopiloto rėžimu, atsikratyti įpročių savaime tikrai nėra įmanoma.

Tačiau yra ir geroji naujiena, kuri tebūnie užgožia savo gerumu, visą iki šiol parašytą negatyvą.

Įprotį galima pakeisti. Įmanoma perrašyti programą. Ir, manau, vien šito fakto užtenka, kad galėtume gerokai pasidžiaugti.

Savo įpročius galima susikurti iš naujo.

Norint sukurti naują įprotį, reikalingi trys komponentai: sąmoningumas, ketinimas ir veiksmas.

T.y. pradžioje jūs įsisąmoninate, kad esate zombis, užstrigęs vienokio ar kitokio elgesio būsenoje (ir turite tai suvokti ilgą laiką). Tada apsiginkluojate ketinimu save perprogramuoti, toje vietoje, kur užstrigote. Taip, tikru, rimtu ketinimu. Be rimto ketinimo nieko nebus. Kol kapitonas neatsistoja prie vairo, veikia tik autopilotas. Na ir tada imate veikti kitaip, pagal naują planą.

Taip atrodo apibendrinta schema. Bet straipsnis apie tai, kaip kurti savo patirtis būsenomis.

Mūsų dominuojančios būsenos kažkuria prasme yra įpročiai. Tad jeigu jums viduje yra lengva ir džiugu – jūsų gera plastika ir jums greičiausiai pakaks pašlifuoti savo paviršutines emocijas. Tačiau, jeigu jūs lengvai sudirgstate, pastoviai kituose matote trūkumus, jaučiate jėgų ir nuotaikos stygių ir lanko panašūs neigiami jausmai – patariu susimąstyti.

Apskritai, su būsenomis viskas ne taip paprasta, kaip pavyzdžiui su veiksmais. Rūkai? Nustok. Būsenoms galioja ta pati taisyklė. Liūdi? Nustok. Tačiau praktikoje tuo sunku patikėti. Mes per daug giliai įtikėję, kad emocijos – tai išorinių veiksnių padariniai. Ir kas mums, kad mokslo jau įrodyta kitaip ir pateikta realių faktų:

Jei žmogus ima šypsotis (net be jokios priežasties), jo smegenys gauna džiaugsmo ir žvalumo signalą, nuotaika ir bendra savijauta automatiškai pagerėja.

Bet mes sau ir toliau manome, kad džiaugsmui reikalinga priežastis, o šypsena be priežasties – tai tik ligos arba amerikiečio požymis. O tam, kad būtume žvalūs ir energingi mums būtinai reikia nuvažiuoti į pasaulio kraštą, gauti dozę brangių stebuklingų medžiagų ir kartoti procedūrą bent kartą per metus.

Žodžiu, mes pasiruošę patikėti bet kuo, tik ne paprastu dalyku:

Mes galime patys išsišaukti bet kokias būsenas.

Patys ir tada, kada norime.

Ir nežinau, ar esate girdėję, tačiau pasaulyje yra tokių žmonių, kurie nieko neturėdami ir gyvendami žymiai blogiau už jus, sau ramiai šypsosi ir džiaugiasi, nes jiems nepatinka būti surūgusiais. Ir tikrai, ne vien tik Grafas Miunchauzenas sugebėjo ištraukti save už kasos iš pelkės. Yra žmonių, kuriems visai nereikia leidimo šypsotis ar ypatingos progos ir brangių procedūrų, kad jaustųsi žvalūs ir energingi.

Tai kaip gi valdyti tas savo būsenas? Esu jau rašiusi apie tai vienaip ar kitaip, bet nenustosiu to kartoti, nes, na nenori niekas tuo tikėti. Bet aš taip gyvenu, todėl nenustosiu įtikinėjusi ir jus.

  • Fiziologinis metodas.

Tai tas pats “šypsenos metodas”: iš pradžių nusišypsai, tada tampa geriau. Jei jums reikia greitai pasijusti energingais ir žvaliais, sąmoningai pakeiskite laikyseną: ištieskite nugarą, atmeskite pečius, nusišypsokite, žybtelėkite akimis. Jei nemokate žybsėti akimis, tebūnie jums užduotis savaitgaliui – išmokite.

Aš mėgstu šokti, kai reikia atsikratyti įtampos ir sužibėti, keletą minučių tiesiog pasimaivau prieš veidrodį, kaip maža mergaitė, su plaukų šepečiu vietoje mikrofono. Nuotaika pakyla, o kūnas atsipalaiduoja. Fiziologinis metodas labai geras, nes užtenka  vos 5 minučių – pašokinėji, pasimaivai, pašoki, pakvailioji ir jau esi pasiruošęs pasirodymui publikoje. Tai pašalina jaudulį ir pakelia nuotaiką. O gera nuotaika suteikia pasitikėjimo savimi. Kūnas atsigauna, duoda smegenims linksmo judėjimo signalą ir akys sužiba.

Dar vienas geras slaptas metodas – įžnybti sau į mažąjį dešinės rankos pirštą. Tai lyg raudono mygtuko paspaudimas kai labai jaudiniesi ir reikia staiga kažkokio impulso, kad apsiramintum.

Panašios mažos gudrybės veikia geriau, nei gali pasirodyti tiems, kurie jau kritikuoja net neišbandę. Suprantama, tam, kad patikėtumėte, reikia išbandyti ir surasti savo geriausiai veikiantį mygtuką.

Jeigu darbe jus visi įpratę matyti nusiminusį, nepatenkintą, pradėkite ateiti į darbą pabrėžtinai išsitiesę, aukštai iškelta galva su šypsena ir į klausimus, “kaip sekasi”, atsakykite, “o! viskas nuostabu, puikiai”.

Jei būsite labai užsispyręs ir nenustosite to daryti visą mėnesį, žmonės prie šitokio jūsų elgesio pripras, o po metų jau stosis į eilę prašyti patarimo, kaip patys galėtų tapti tokiais sėkmingais. Tačiau pirmą mėnesį jie galvos, kad jums kažkas negerai. Taip tikrai bus. Suprantama, kodėl daugumai yra paprasčiau vaikščioti kaip visi kiti zombiai, nes tada niekam neužkliūsite, bet greičiausiai ir niekam nepatiksite.

  • Mentalinis (protinis) metodas.

Šio metodo pagrindas – tai jūsų pasisekimai. Visi praeities pasisekimai, už kurių galite laikytis. Tai, manau, gerai žino prekybos agentai, kuriems baisiausias dalykas – pirmasis sandėris. Kojos, rankos dreba, balsas stringa. Vėliau antras ir trečias pardavimai, jau darosi vis lengviau ir paprasčiau. O vėliau jau nusiteikiate kiekvienam susitikimui ar skambučiui, stipriai laikydamiesi įsikibę pozityvaus ankstesnių pardavimų nusiteikimo. Atsimenate tą vidinį jausmą, kai jums pasisekė. Tą pasididžiavimą ir pasitikėjimą savimi – taip, iš manęs perka, vadinasi, aš esu geras pardavėjas. Prisimenate, įjungiate tą jausmą ir einate į laukiančius susitikimus. Tokią jūsų būseną nuskaito aplinkiniai, jūsų pasitikėjimas eina priekyje jūsų. Ir jeigu nenuleisite rankų ir tęsite transliuoti žinutę “man sekasi, aš sėkmingas” (net tais momentais, kai nepasiseka), tai greitu laiku būsena pradės dirbti už jus, įsirašys į jūsų aurą. Taip tampama sėkmingais pardavėjais ir ne tik pardavėjais, žinoma. Tai bendras būdas visoms gyvenimo sferoms.

Skaitę atidžiai, matyt, norėtų paklausti: o kaip gi padaryti tą pirmą pardavimą, kai nėra jokių praeities sėkmių, į kurias galima būtų atsiremti?

Gelžbetoninio tvirtumo ketinimas tai padaryti. Pamenate tokį? Tvirtas apsisprendimas, kad reikia padaryti, nežiūrint į nieką. Galiausiai, visi išgyvena ir po pirmojo, ir po šimtojo pardavimo.

Aišku, galima numoti ranka, nes baisu, ir išvis nieko nedaryti. Tai irgi vienas iš variantų, kurį, beje renkasi dauguma.

 Gyvenime viskas yra įmanoma ir dažniausia tai yra gerokai lengviau nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Tačiau tai sužino tik tie, kurie pabando ir padaro.

Idealiam poveikiui reikia naudoti abu metodus vienu metu. Pradžiai bandykite keisti būsenas paprastiems asmeniniams reikalams ir situacijoms. O jau pasitreniravus galima užsiimti ir savo dominuojančiomis pamatinėmis būsenomis. Tai juvelyrinis darbas, bet tikrai vertas pastangų. Kokia muzika groja jūsų viduje? Koks pagrindinis motyvas?

Jei bent 51% jūsų vidinės būsenos persivers į džiaugsmo pusę, jis pradės daugintis pats. Pradės auginti palūkanas. Mes kuriam savo gyvenimus būsenomis, prisimenate? Būsenos tampa mūsų kasdieniais įpročiais ir yra transliuojamos į pasaulį per pasąmonę. Ir viskas, ko reikia, norint automatizuoti šį procesą – pradėti jaustis gerai, jaustis laimingais, džiaugtis gyvenimu bent truputėlį daugiau nei jaustis liūdnais ir nelaimingais. Bent  keletu procentų daugiau ir tai pradės veikti.

Čia tas pats, kaip su akcijomis: kas valdo 51%, tas ir bosas.

Ir tikrai nebūtina iš karto tapti 100% laimingu ir džiaugsmingu. Tam kad kažkada uždirbtumėte milijoną, iš pradžių turite uždirbti pirmąjį tūkstantį. Taip ir su būsenomis – džiaugsmą reikia padaryti dominuojančia emocija, o paskui jau laukti prieauglio.

Jei šiandien lengvumas bent kažkiek persvėrė, tai ateityje lavina gėrio tiesiog neišvengiamai ateis.

Tai, ką jaučiame, mes sukuriame aplink save. Stabilus ir ramus vidinis džiaugsmas, o ne reti ir staigūs jo šuoliai ir tik per tam tikras šventes, padės pačiam save džiuginti. Čia kaip su turtuoliais ir vargšais: turtuoliai lobsta, vargšai dar labiau skursta. Pinigai traukia pinigus, nelaimės traukia nelaimes.

Dėl to aš nenustoju ir nenustosiu sakyti, kad reikia mokytis džiaugtis smulkmenomis, nes tai ir yra tas 1% iš 51%, nulemiantis, kuria kryptimi eisite: aukštyn ar žemyn.

Pastatydamas save į situaciją “nusišypsosiu, tik kai bus tam priežastis, pasidžiaugsiu, tik jei man įrodysite”  žmogus pats leidžia negatyviai minčių mašinai pagimdyti įpročius, kurie galų gale padarys jį silpnu.

Ir čia tikrai negali būti kalbos apie saviapgaulę. Visi keturi elementai turi veikti išvien ir sąmoningai jais naudodamasis žmogus kuria savo gyvenimą pats.

Jei sudomino šio straipsnio mintys, spauskite čia.

——————————————————————————-
————————– Aplankykite mano internetinę parduotuvę>
Alavijo kosmetika – tai kosmetika, kurio visų produktų pagrindinis ingredientas – alavijai užauginti Kanarų salose. Be jų kosmetikoje naudojamos ir kitos natūralios veikliosios medžiagos. 80% produktų skirta brandesnėms moterims.
aloe-vera-internetu

Share on Facebook180Tweet about this on Twitter0Share on Google+0Email this to someone
Pasidalink su draugais

Jums taip pat gali patikti

2 Komentarai

  • Reply
    Tomas
    vasario 27, 2016 at 4:20 pm

    Sveika, labai prasmingas ir nuteikiantis pozityviai straipsnis 🙂
    Pataisykite vieną žodį “yrodysite”

  • Reply
    Jurij
    sausio 5, 2017 at 3:09 am

    Sveiki labai didelis Ačiū už šį nuostabu straipsnį. Prisiminiau praeitį ir galiu pasakyti ištiesu viskas taip ir buvo-kaip šypsodavaus, bendradarbiai nesuprasdavo ir kas kart klausdavo kodėl aš šypsausi, bet aš net pats nesuvokdavau visu šiu dalyku tiesiog patiko, ir tikrai kaip jus rašote jaučiausi-energingas, maziau pavarges. Taigi pabandykite visi šį paprasta, bet tikrai efektivu metoda.

  • Palikite komentarą

    Palaukite...

    Labas, džiaugiuosi, kad užsukote į mano tinklaraštį.

    Gaukite visas naujienas ir dar daugiau, tiesiai į savo paštą. Pažadu neįkyrėti.