Patirčių dirbtuvės

Kodėl išsipildo mūsų baimės ir nerimas?

Nė vienas iš mūsų nenorime, kad įvyktų kažkas blogo, atvirkščiai, trokštame, kad viskas būtų kuo geriau, kad pildytųsi geri norai. Tik kažkodėl baimės dažniau ateina į mūsų gyvenimą, kodėl atsitinka taip, kaip nenorime?

Kodėl baimės pildosi dažniau nei pozityvūs norai?

Dažniausiai mūsų baimės ir norai keliauja ranka rankon vieni šalia kitų. Tarkime, jūs norite kad į jus atkreiptų dėmesį, arba norite laimėti konkurse, ar laiku pabaigti projektą, dažniausiai tuo pat metu labai jaudinatės ir baiminatės, kad tai jums nepavyks, kad kažkas nepasiseks. Bijote, kad į jus dėmesio neatkreips, kad konkursą laimės koks organizatorių giminaitis arba, kad projektas bus prastas. Negana to, jūs taip pat dažnai piešiate ir blogiausių scenarijų baigtis savo vaizduotėje, viską detaliai išjausdami, vis galvodami apie tą blogį, kuris su jumis gali atsitikti. Bijote, kad jus išmes iš darbo, ar mylimasis paliks, vis sukate vaizdinius, kaip bus skaudu ir liūdna, jaučiate nerimą, liūdesį, baimę. Ir štai vieną dieną scenarijus išsipildo, nors realių priežasčių tam visai nebuvo.

Kodėl gi mūsų norai neišsipildo taip pat greitai ir lengvai?

Atsakymas paprastas ir veda į tuos pačius energijos traukos dėsnius, apie kuriuos daug rašau savo tinklaraštyje. Nesvarbu, bijote kažko ar trokštate. Išsipildo tai, kam skiriate daugiausia savo energijos – ne tik tai, apie ką galvojate, tačiau ir tai, kas paslėpta jūsų pasąmonėje. Galite prieštarauti, kad norams irgi atiduodate didelį energijos kiekį, tačiau jie nesipildo. Mano patirtis sako, kai kažko labai smarkiai trokšti, dažniausiai spinduliuoji tik tokį vaizdą, kuris kalba apie tai, ko tu neturi, ko pas tave nėra. O veidrodis atspindi tik tai, ką mato, vadinasi ir grąžina dar didesnį neturėjimą. 

Ir būtent dėl šios priežasties, viskas pradeda pildytis tik po to, kai paleidžiame savo norus, numojame į juos ranka ir lyg ir pamirštame. Ir po kurio laiko susivokiame, kad mes jau turime tai, apie ką kažkada svajojome, bet negavome ir buvome pamiršę. Ar dažnai tai pasitaiko? Man tikrai pasitaikė ir ne kartą. 

Jeigu jūs esate perskaitęs daug literatūros tai gerai žinote, kaip veikia traukos dėsnis, ir kaip teisingai formuluoti norus, ir kad reikia mąstyti taip, lyg jūs jau turite tai, ko trokštate. Visgi slapta pabandykite pasekti tas savo mintis, kurios labai pasislėpusios, ir emocijas, kurios užplūsta, kai visą tai teigiate. Ar nepajaučiate lyg ir neramumo, nepatogumo, ar lyg kažkas muistosi, priešinasi viduje? Arba, penkias dienas viskas puiku, jūs visiškai įsitikinęs, kad viskas yra, o štai šeštą dieną apima liūdesys arba dar blogiau, įvyksta kas nors negero ir ateinančią savaitę būnate įsitikinę, kad nieko gero jau daugiau nebus?

O gal jūs viskuo užtikrintas ir žinote, jog rezultatai bus puikūs, bet kažkur giliai viduje plonas balselis vis zvimbia į ausį, kad visa tai kvaili niekai. Net jei jūs ir negirdite to balselio ar bandote jį nutildyti garsia muzika, tai prabyla jūsų pasąmonė, kurioje giliai įsirėžę seni surūdiję, dar iš tėvų ir senelių atsinešti įsitikinimai. Taigi, net jei jūs ir negirdite, Visata tai girdi ir jai netrukdo jokie užgožiantys garsai. O tada jai tenka rinktis ir ji, žinoma, prioritetu išsirenka tai, apie ką dagiausiai prigalvojote per savo amželį. Kitas variantas, čia jau mano fantazijos, gal ji tiesiog renkasi lengviausią kelią iš galimų.

Taigi, ką daryti, kad visgi pildytųsi tai, ko mes trokštame, o ne atvirkščiai?

Apsispręskite taip, kad jūsų noras jau yra išpildytas, tik dar kabo aukštesniuose Visatos sluoksniuose ir po truputį materializuojasi, įgauna formą ir kvapą. Jis turi iš nematomo, kokius dalina Visata, pavirsti į matomą ir apčiuopiamą, kokius norime gauti mes, tad procesas užtrunka. Kaip jūs žinote, kad jūsų automobilis jau dažykloje dabar yra dažomas jūsų mėgstama spalva, taip žinokite ir kitas šio proceso detales. Žinokite.

O kai tik pradės lįsti abejonės, nebandykite jų slėpti ir kišti kažkur į kampą ar jungti muzikos, kad jų negirdėtumėte. Darykite viską atvirkščiai, ištraukite tas visas mintis į dienos šviesą, apžiūrėkite, įsitikinsite, kad ne tokios jos ir didelės, o tada pasakykite joms “ačiū”. Padėkokite už tai, kad linki jums gero ir stengiasi perspėti, apie kitokius galimus variantus. Bet pasakykite, kad dabar, kai jau žinote ir gerai pamąstėte, visgi renkatės tą kitą, savo pradinį variantą. Ir kad jūs žinote, jog viskas bus taip, kaip norite jūs, net jei kažkur bus nenumatytas posūkis, tai tik dar įdomiau, nes dažniausiai kelias, kuris atrodo sunkiausias, atveda į vietą greičiau nei kiti.

Svarbiausia, nieko neslėpti nei nuo savęs, nei nuo kitų. Šimtaprocentinio pasitikėjimo savimi neturi niekas, tačiau tvirtas tikėjimas ir ketinimas daro didelį darbą mūsų galvose. Nereikia gyventi euforijoje ir su norais dirbti sunkiai, lyg ruoštumėtės egzaminui. Juk viskas bus taip, kaip turi būti.

Paleiskite.

Su meile, Luka de Luna

aloe_vera_plantacijos-fb

Share on Facebook
Facebook
0Tweet about this on Twitter
Twitter
0Share on Google+
Google+
0Email this to someone
email

Pasidalink su draugais

Jums taip pat gali patikti

1 Comment

  • Reply
    Rûta
    rugsėjo 9, 2017 at 3:40 pm

    Sveiki,labai ačiū už puikius straipsnius! Ačiū,kad esate 🙂

  • Palikite komentarą

    Palaukite...

    Labas, džiaugiuosi, kad užsukote į mano tinklaraštį.

    Gaukite visas naujienas ir dar daugiau, tiesiai į savo paštą. Pažadu neįkyrėti.