Ar dažnai pagalvoji, kad esi kažko nevertas, kažkas ne tau, kad kažko nesugebėsi, kad esi nieko vertas, kad niekas tavęs nemyli, kad niekas tavęs nesupranta, kad nerasi geresnio (vyro, žmonos, darbo… ), kad to ar ano tu negali sau leisti ir daugiau tokio pobūdžio minčių? Ar dažnai tu kaltini kitus už tai, kad esi nelaimingas, kad tau kažkas nesiseka? Man dažnai taip nutikdavo.
Taip, visa tai yra aukos požymiai, tačiau taip mąsto daugelis žmonių, nes taip buvo auklėjami, nes jų tėvai taip mąstė ir niekas niekada nesakė, kad mintys yra tavo geriausi draugai, kai esi jų šeimininkas, tačiau jos yra tavo didžiausi priešai, kai esi jų vergas. Bet galima pabandyti mąstyti sąmoningai. Tęskite skaitymą
